Kalbant apie krikionybs vaidmen akademinje kultroje, btina kalbti ir apie teologijos vaidmen bei padt mintoje aplinkoje. Universitetas yra ta specifin laisva ir atvira vieta, kur imokstama gyventi ir bti mogumi. Dar daugiau - universitetas yra tiesos iekojimo ir suradimo vieta, tiesos patikrinimo ir perteikimo kitiems vieta. Visapusika ir pilnavert asmenyb autentikai brsta ir vystosi, esant atvirai tiek vertikaliai - Diev, tiek horizontaliai – kitam mogui. Atvirumas, pagarba ir meil Dievui pasireikia atvirumu, pagarba ir meile mogui. Popieius Jonas Paulius II enciklikoje Fides et Ratio rao, kad nra iandien visuomenje svarbesnio dalyko kaip atskleisti mogui jo galimybes painti ties ir siekti galutinio egzistencijos tikslo (Fides et Ratio, 102). Jau 1945 metais mokslininkas A. N. Vaithedas savo knygoje Mokslas ir modernus pasaulis ra, kad jei sigilintume tai, k reikia religija monijai ir tai, k reikia mokslas, nebt perdta tvirtinti, kad ateities istorija priklausys nuo ms kartos nuostatos i dviej plotmi atvilgiu (Whitehead, A. N. Process and reality. An Essay in Cosmology, Milano, 1965, p. 208). Ir visikai kitokiame kontekste rus mastytojas P. Florenskis 1937 metais suaudytas Solovk salose, tvirtino, kad abi ios sritys mogui yra vertingos, btinos ir ventos. Reikia tad iekoti naujo bendrumo tarp mint srii, nes teisingas santykis tarp j yra bet kokios mogaus veiklos postulatas, norint emje realizuoti Gr. (Florenskij, P., Ob ponimanije mira, Vesy 1904, nr. 9, p. 34). Teologija, savo pagrind turinti Apreikime - Dievo odyje, nes pats Dievas prakalbo mogaus kalba Jzuje Kristuje, yra siejama su mogaus galutins tiesos ir prasms iekojimu.
Jeigu iandien universitetuose kalbant apie ties, ypa humanitariniuose ir pedagogikos moksluose, nebus kalbama apie Diev ir apie mog; apie malon ir nuodm; apie mirt ir amin gyvenim, daugelis svarstym ir tyrinjim apie mog ir pasaul liks neaiks ir netarnaus autentikai tiesai, nes meil ir akademinis tarnavimas mogui negali nesiremti meile tiesai apie mog. Tiesos painimas ir meil tiesai yra tampriai tarpusavyje susij. Protas atsiskyrs nuo tikjimo tampa nekompetentingas nusprsti apie egzistencinius mogaus grio ir blogio klausimus: absoliutus atsiribojimas nuo transcendencijos nuvertina ir nuskurdina bt.
Švietjikoje epochoje buvo bandyta istumti teologij kaip moksl i universitet, nors i disciplina ilgus imtmeius buvo Europos universitet pagrindin, vadinama regina scientiarum. Šiandien pasaulyje, lugus totalitaristiniams reimams, teologija ir religijos mokslai vl dstomi valstybiniuose universitetuose. Akademinje kultroje jau nebra priepastatomi tikjimas ir protas, teologija ir tikslieji (eksperimentiniai) mokslai. Toks tvirtinimas nebt pilnas nepastebjus fakto, kad ir pati teologija tapo sudtingu mokslu, igyvenaniu vidinius prietaravimus tarp laisvo bei subjektyvaus tyrinjimo ir doktrinalinio Banyios mokymo, tarp sistematini – teorini apmstym ir pastoracinio pritaikymo.
Šventasis Tvas Jonas Paulius II rao, kad „universitetas, kaip tyrinjimo ir ugdymo vieta, savo prigimtimi yra paauktas visapusikai gilintis mogaus paslapt“ (plg. Caro, J., Universita ex corde Ecclesiae, Nuntium, 1997, p. 183). Šiandien mokslo pasaulyje neabejojama, kad paslapties dimensija sudaro mogaus ir pasaulio realybs dal. Specifinis teologijos udavinys yra vis labiau painti Dievo, pasaulio ir mogaus paslapt Apreikimo viesoje (sub ratione Dei) ir j perteikti iuolaikika kalba ms laikmeiui. Btent dl tyrinjimo objekto specifikumo ir paaukimo tarnauti aminajai tiesai gimsta savitas teologijos identitetas universitetinje kultroje. mogaus protas yra pajgus suvokti realyb savo vientisume, sujungiant atskiras tiesas su tikrove (Wirklichkeit). Pilna tiesa pasiekiama tada, kada atskiros painimo sritys, su savais epistemologiniais iekojimo metodais, sujungiamos bendr struktr. Tai nereikia kit moksl savito identiteto sumenkinimo, bet prieingai - padeda atskleisti interdisciplinarin ties, kas ypa aktualu tuose moksluose, kurie vis labiau tampa siaurai specializuotais.
Realyb ir tiesa nra vien tik empirin, bet ir metafizin. Teologija, slytyje su kitais mokslais, turi iskirtin viet, nes turi savit ry su visos realybs ontologiniu pagrindu, kur vardija Dievu, galutinai ir visiems laikams apsireikusiu Jzuje Kristuje. Jeigu iandien akademinse bendruomense galima kalbti apie ties daugiskaitoje, bding atskiroms disciplinoms, taip pat galima kalbti ir apie ties vienaskaitoje. Enciklika Fides et Ratio pastebi, jog mogus turi teis painti ne fragmentus bet visum. (Fides et Ratio, 85). T visum ir stengiasi perteikti teologija, suteikdama realybei prasm, bei kartu su kitais mokslais suteikia pasaulio ir mogaus painimui integralumo, atskleidia ne tik realybs fenomen (graikikai phainomenon), bet ir noumen (graikikai nooumenon). Rus mstytojai V. Solovjovas, P. Florenskis ir S. Bulgakovas man, kad tiesa savo prigimtimi yra antinomika. Tiesa nepasiekiama vien tik racionalaus ir loginio mstymo dka, nes du gnoseologiniai keliai (intuicija ir rodymas) vieni patys nepasiekia aikumo (certitudo). Todl, pasak autori, btina keisti tyrinjimo perspektyv: pereiti nuo racionalaus dogmatizmo prie tiesos ontologinio pagrindo Dievuje. „Trans-loginis“ ir „trans-racionalus“ mstymo modelis galina mstyti tikrov sub specie aeternitatis, o tokios tikrovs pagrindas btent ir yra Dievas (plg. Florenskij, P., La colonna e il fondamento della verita, Rusconi, 1998, p. 195).
Dar daugiau, teologija turi atspindti ir Banyios mokym - Magisterium bei dalyvauti paios Banyios misijoje skelbiant Evangelij. Banyios skelbiamas tikjimas yra fides quaerens intellectum, jis turi prasiskverbti mogaus prot ir ird, bti apmstytas, kad bt gyvendinamas. Todl banytinis buvimas negali apsiriboti vien kultrinmis bei mokslinmis iniciatyvomis. Jis turi teikti veiksming susitikimo su Kristumi galimyb.
Neretai akademinje bendruomenje vyrauja sitikinimas, kad teologija kaip scientia fidei, o kartu ir filosofija, negali bti tokio pat lygio mokslas, kaip pavyzdiui tikslieji-eksperimentiniai mokslai. Juose tiesa surandama ir suvokiama tik tada, kada manoma eksperimentikai j patikrinti ir nustatyti ry tarp prieasties ir efekto. Taigi, mokslai, kurie „nepaklsta“ tokiai metodikai (teologija, metafizika, etika ir kt.), nepriklausyt racionalios tiesos iekotoj kategorijai ir to paskoje bt neprasmingi. Taiau toks grietas mokslo suvokimas nra pajgus paaikinti visos pasaulio realybs. Kaip jau minjome ankiau, tikrov ir tiesa nra vien materiali, bet ir dvasin, nra vien empirin, bet ir metafizin ir dar daugiau, realyb visados turi ir paslapties dimensij. Kalbant apie teologijos kaip mokslo slyti su kitais mokslais btina pabrti, kad abi sritys turi turti bendr epistemologin status. Mokslinis painimas turi prasidti nuo visapusikos kasdienins tikrovs patirties. Pradedant nuo patyrimo, kiekvienas mokslas nusistato sau objekt, tyrinjim ribas ir metod tiesos painimui pasiekti. Po to suformuluojama problema, jos sprendimo hipotez ir kontroliuojamas hipotezs galiojimas stebint pakankam kiek bandym atvej. tokius mokslo rmus telpa ir teologija, nes domisi ir siekia painti vis realyb, turini ry su Dievu. Siaurja prasme teologijos santykis su tiksliaisiais mokslais bt asimetrikas, nes pirmoji domisi ir tikslij moksl pasiekimais, ko negalima pasakyti prieingai. Taiau plaija prasme iandien abipusis santykis tarp teologijos ir kit moksl intensyvja. Kaip pavyzd utekt paminti ekologijos keliamas monijos ir pasaulio igyvenimo problemas ir teologijos tvirtinimus apie pasaulio pabaig. Bendr teising ivad bus pasiekiama tik sugretinus abiej srii rezultatus ir siklausius atskirus j tvirtinimus. Taigi pilna tiesa pasiekiama bendradarbiaujant atskiriems mokslams.
Prie apibudindami teologijos epistemologin status verta prisiminti, kad mokslin teologins tiesos samprat takojo dvi srovs, vadinamos metafizinmis; platonizmas, pltotas v. Augustino, ir aristotelizmas, pltotas v. Tomo Akvinieio. Pirmasis ties tapatino su paiu Dievu. Tikra yra visa tai, kas atitinka Diev, ontologin krinijos pagrind. „Nieko labiau u ties netrokta mogaus siela“ - tvirtina mastytojas (Šv. Augustinas, Tractatus in Joann, Roma, 1972, XXVI, 5). „Sukrei mus Viepatie dl savs ir nenurims ms siela, kolei nenurims Tavyje“ (Šv. Augustinas, Confessioni, Roma, 1984, V, 1). Augustinas sieja tiesos iekojim ir su laime - „laim yra diaugtis tiesa“. Šv. Tomas Akvinietis ties apibudina kaip adequatio rei ad intellectus, tai yra, ties analizuoja loginiu pagrindu: teiginiai yra teisingi arba klaidingi tiek, kiek atitinka faktus. Ties suvokia kaip ontologin bt, kuri savo pirmin pagrind turi taip pat Dievuje (Tommaso D’Aquino, Summa Theologica, I-IV, New York, 1947, I. qu. XVI. aa.1-8).
Šv. Tomo Akvinieio klasikinis teologijos apibudinimas kaip mokslo tebra galiojantis ir iandien (Tommaso D’Aquino, 1947, I. qu. I aa.1-10). Terminas „theologia“ jau randamas Aristotelio filosofijoje ir reikia bties metafizin nagrinjim, velgiant j i Aukiausios Bties, suvokiamos kaip „causa prima“, perspektyvos. Toki teologijos samprat perima ir Šv. Tomas. Teologija plaij prasme yra Dievo painimas per tikjim, o siaurj - racionalus Apreikimo aikinimas, suprantant Diev, kaip visos realybs pirmj prieast. To paskoje todl ir pasaulis suvokiamas „sub ratione Dei“.
Taigi, Tomas Akvinietis, analizuodamas teologins tiesos painimo galimybes klausia ar mogui yra btinas toks inojimas, kuris perengt grynojo proto ribas. mogus turi transcendentin tiksl – aminj gyvenim, perengiant jo egzistencij, painim bei galimybes, todl mogui reikia „dievikos viesos“, kuri parodyt teising keli t ties. Be Apreikimo vienas mogus negalt pilnai painti Dievo, pasaulio ir paio savs paslapties. Todl Tomas Akvinietis prieina prie svarbios ivados: mokslas niekados nra tikslas pats savyje, bet priemon pasiekti auktesn tiksl, btent Dievo painim, aminj gyvenim ir mogaus, kaip Dievo snio Jzuje Kristuje, realizavimasi ioje emje. Mokslas yra visados susijs su mogaus prasms bei jo likimo minimu. Tad tas, kas nort matyti mog kaip btyb, udaryta vien grynojo proto ribose ir gyvenant trump period pasaulyje, niekados nepripains auktesnio painimo, perengianio proto ribas. Pavyzdiui Kantas metafizikai neig bet kokia galimyb bti argumentuotai, todl buvo sitikins, kad kalba apie Diev ir nemirtingum yra tik grynojo proto postulatas bei moralinis imperatyvas.
Bet ar gali bti racionalus painimas to, kas isprsta u intelekto rm? Ir vl gi Tomas Akvinietis atsako, kad kiekvienas mokslas turi savo aksiomas, arba pirminius principus. J nerodo, bet suponuoja. Teologijos aksiomos yra tikjimo tiesos (pav. Dievas – Trejyb, siknijimas, Sukrimas, Malon ir t.t.). Jos nra protu galutinai suvokiamos, bet jam ir neprietarauja. Aksiomos tampa aikesnmis per Scientia Dei - Dievo inojim. Yra moksl, pavyzdiui astronomija, kuri savo pirmines tiesas skolinasi i matematikos ir fizikos. Kiti mokslai, kaip antai istorija, vl gi savo tiesas semiasi i gyvenimo fakt. Teologija yra palenkta Dievo inojimui ir jo Apreikimo faktams iganymo istorijoje. K. Raneris irgi pastebi, kad teologija nra vien moni sukurtas mokslas, bet yra veikiau siklausymas paties Dievo kalb (Rahner K., Uditori della parola, Borla, Roma, 1977, p. 34-35). Krikioni teologas negali kalbti (wort) apie Dievo paslapt kitaip nei atsiliepdamas (ant-wort) paties Dievo Apsireikim. Teologas nra panaus Senojo Testamento pranaus, kurie kalbjo Dievo vardu, dar nepaindami siknijusio Dievo veido Jzuje Kristuje. Krikionis kalba apie Diev, kaip apie mogumi tapus aminj Logos, todl, be visiems mokslams bdingo mokslinio orumo, turi dar ontologikai liudyti i paslapt: kada kalba apie Krist, turi j paliudyti savo gyvenime.
Teologijos kaip mokslo udavinys yra protu painti (intellectus fidei) Dievo inojim, priimt per tikjim, j tyrinjant ir susisteminant atskir doktrin, arba, kitais odiais tariant, akademin teologija yra paaukta idstyti mokslikai atskiros konfesijos (katalik, protestant, ortodoks ir kt.) oficiali tikjimo doktrin.
Teologija kaip mokslas turi ias charakteristikas:
Istorin teologija hermeneutikai ir istorikai atskleidia k Dievas norjo apreikti ir pasakyti normatyviniuose tikjimo altiniuose – Šventajame Rate, Tradicijoje, Magisteriume.
Spekuliatyvioji arba teorin teologija racionaliai pagilina tikjimo ties suvokim, susiejant su mogika realybs patirtimi, ypa su filosofijos, gamtos, istoriniais bei socialiniais mokslais.
Praktin teologija praktikai pritaiko tikjimo doktrin individualiame ir socialiniame Banyios gyvenime.
Reikia dar pastebti, kad tikjimas teologijai kaip mokslui suteikia subjektyvumo, tai yra, parodo kaip pasiekti savo objekto turin – Diev. Šv. Anzelmas teologijos ir tikjimo santyk apibudina kaip delectatio, diaugsm suradus tyrinjimo objekt ir padk j primus ir kaip adoratio, suvokim, jog nueitas mokslinis ir racionalus tyrinjimo kelias leidia ipainti kad, rationabiliter comprehendit incomprehensibile esse (Fisichella R., Teologia: epistemologija, Dizionario di Teologia fondamentale, Amsisi, 1990, p. 1227).
Bus daugiau